- marguliuoti
- 1 mar̃guliuoti, -iuoja, -iavo intr. NdŽ, marguliúoti, -iúoja, -iãvo 1. būti, rodytis margam: Ant žalio, rausvo, balkšvo dugnio taškai grybų terp medžių marguliuoja iš savų sodybų A.Baran. Pats žydėjimas dabar, pievos iš tolo tik marguliúoja Srv. Šimtai automobilių ir palapinių marguliavo po medžiais rš. Mergaitės visos marguliavo žičkiniais sijonais, kaišytomis prijuostėmis, spalvingomis skarelėmis V.Myk-Put. Jos kaklas raudonomis dėmėmis marguliuoja rš. Mūsų žemė dirvomis marguliúoja A.Baran. 2. mirgėti, raibuliuoti: Nemuno vingiuota sidabrinė juosta kai kur šlamėjo, marguliavo rš. Prie pat dešiniosios sąsparos marguliavo blizgėjo mažutytis langeliukas Vaižg. Tas raštas žiba auksu, marguliuoja vaivorykštės spalvomis Pč. Eilutės (skaitant knygą) marguliavo prieš ją rš. Žmonių prie prieplaukos net marguliuoja (labai daug)! A.Vien. | refl.: Tai paukštelių buvumeinė (buvimas) – tik marguliúojas dangus, kap susima skrist in mūsų kraštus Nč. 3. darytis margam, dėmėtam: Jau ir avižos marguliúoja (vietomis bąla, bręsta), tuoj pjauti reikės Ds. 4. Ds raibti, margti (akims): Sergamos akys marguliuoja Vl. Galva svaigsta, akyse mar̃guliuoja Gs. 5. prk. dirbti, vargti: Žmogus marguliúoji marguliúoji ir galų nesumezgi Prng. \ marguliuoti; atmarguliuoti; išmarguliuoti; pramarguliuoti; sumarguliuoti
Dictionary of the Lithuanian Language.